Namo statybos kaina ir etapai

Visų namų statyba prasideda nuo namo projekto. Tinkamai ir kokybiškai atlikus šį pirmąjį žingsnį, visi kiti statybos darbų etapai tampa gerokai aiškesni ir paprastesni. Prieš kreipiantis į projektavimo įmonę, reikia tiksliai atsakyti į klausimą „O kokiame name man patiktų gyventi?“.

Visų pirma, reikia gerai įvertinti ir landšaftą ir namo padėtį sklype, kuriame bus statomas namas. Pradiniame etape reikia nusimatyti iš kokių medžiagų bus statomas namas: blokelių, plytų, karkasinis ar kita. Lygiagrečiai, reikia gerai įvertinti ir landšaftą ir namo padėtį sklype, kuriame bus statomas namas. Rekomenduojama, kad įvažiavimas į sklypą būtų iš šiaurės ar pietų. Tokiu atveju pagrindinės patalpos: virtuvė, svetainė ar terasa būtų orientuota į pietus, o miegamasis į rytus ar vakarus. Žinoma, reikia įsivertinti ar bus reikalingas garažas ir jei taip, tai kiek mašinų bus jame laikoma. Reikia nepamiršti ir sandėliuko bei vietos katilinei (priklauso nuo šildymo būdo). Turint jau suplanavus anksčiau paminėtas patalpas, galima projektuoti ir kitas patalpas: virtuvę, miegamajį, svetainę, vonią ir kt. Šių patalpų projektavimui rekomenduojama samdyti interjero dizainerį, kuris tinkamai parinks apdailą, baldų bei instaliacinių prietaisų montavimo vietas bei išplanavimą.

Kai namo planas jau parengtas ir atlikti likę projektavimo darbai, patartina įsivertinti reikiamą biudžetą. Tai atlikti gali statybos specialistai (sąmatininkai), kurie įvertins kiek namo statyba kainuos. Šie specialistais geriausiai žino nuo ko priklauso naujo namo statybos kaina ir suteiks patarimų, kurie sprendiniai galėtų sumažinti namo kainą (jei reikia).

Kai projektai parengti ir nusimatytas biudžetas, rekomenduojama samdyti projekto vadovą, kuris kuruotų visą statybos procesą. Pasamdžius projektų vadovą, gerokai sumažėja broko tikimybė bei projekto valdymas tampa nuoseklesnis ir netgi sumažinama darbų kaina, kurią išleistumėte dėl galimo nežinojimo. Žinoma, jei turite kompetencijos ir laiko, galite statyti namą ūkio būdu.

Atlikus visus šiuos etapus, reikalingas namo statybos leidimas. Gavus statybos leidimą, galima pradėti statybos darbus.

Prieš pradedant statybos darbus reikia paruošti statybos aikštelę. Jei sklypas yra žemoje vietoje ir gruntas yra pelkėtas, reikia sklypą sukelti. Jei namo statybai trukdo medžiai ar krūmai, juos reikia pašalinti. Atlikus tai, reikia nuimti augalinį sluoksnį ir atlikti geodezinius nužymėjimus, kur stovės namas. Atžymimi visi namo kampai ir altitutės. Jei pastatas neturi rūsio, pamatams dažniausiai kasama tranšėja, kurioje įrengiami pastato pamatai.

Dėl skilinėjančių sienų namų savininkai dažniausiai kaltina apdailininkus, tačiau problema dažniausiai slypi pamatuose. Pamatai turi būti stabilūs ir įrengti ant stabilaus grunto. Norint žinoti, kokio tipo pamatus įrengti, reikia atlikti geologinius grunto tyrimus. Jei sklypas buvo sukeltas, reikia kad pamatai siektų nejundintą ir tvirtą žemės sluoksnį.

Pamatus parenkantys specialistai įvertina grunto savybes, pastato apkrovas ir kitus parametrus. Pamatai skirstomi į sekliuosius juostinius monolitinius, mūrinius, bei į giliuosius- polinius ir gręžtinius pamatus. Individualiems namams dažniausiai naudojami seklieji pamatai iš monolinio betono ar surenkamų blokelių.

Pamatus veikia ir grunto drėgmė bei paviršinis lietaus vanduot. Apsaugoti pamatus nuo drėgmės galima juos nutepant bitumine mastika ar naudojant drenažinę membraną. Kokį būda pasirinkti, geriausiai pakonsultuoti gali statybos specialistas.

Įrengus pamatus, sekantis darbų etapas yra mūro darbai. Nepriklausomai nuo mūro tipo ir naudojamų medžiagų, pirma eilės mūrijama naudojant betoną. Betono skiediniu mūrijama, nes pamatų aukštis gali skirtis iki pusės centimetro ir džiūdamas betonas gali smukti. Antra ir sekančios mūro eilės yra mūrijamos nuo kampų, tuo pačiu vertėtų nepamiršti atsižymėti durų bei langų angų. Pasikus tam tikrą mūrijimo aukštį, virš langų ir durų yra montuojamos sąramos. Sąramos gali būti išliejamos statybvietėje arba galima įsigyti jau gatavas.

Pasiekus perdengimo aukštį montuojamas perdangos žiedo klojinys su įleidžiama armatūra ir užpilamas betonas. Išdžiuvus žiedui yra užkeliama perdanga. Sumontavus perdangą yra montuojamas antras pedangos žiedas. Plokščių angos dažniausiai užildomos akmens vata. Taip pat montuojamas žiedas yra ir viršutiniame aukšte, kai mūro darbai jau baigti ir like sumontuoti stogą.

Įrengus stogo žiedą yra sumontuojami murlonai ir tik po to yra statotomos gegnės. Gegnių matmenys parenkami pagal stogo konstrukciją bei apkrovas. Gegnės tvirtinamos metaliniais tvirtinimo elementais, panaudojant vinis. Tarpusavyje gegnės yra sukalamos naudojant metalinius tvirtinimo elementus.

Sekantis etapas, kai sumontuotos gegnės, yra difuzinės plėvelės montavimas bei viso stogo grebėstavimas ir išlyginimas. Atsižvelgiant kokia yra konstrukcija yra apskardinami kaminai bei sudedami kiti skardos gaminiai. Atlikus šiuos darbus yra montuojama stogo danga bei montuojamas apšlitinimas.

Langų montavimas antgoje yra labiausiai papilęs montavimo būdas. Lango rėmas yra montuojamas lygiai su išorine siena. Langas yra neiškišamas į šiltinimo sluoksnį. Jei sienos yra mūrytos iš plytų ar blokelių, angokraščiai turi būti nutinkuoti, nes kitu atveju montavimo siūlė nebus sandari.

Iš lauko pusės yra montuojama priešvėjinė juosta bei užpučiama sandarinimo putomis. Iš vidaus klijuojama izoliacinė plėvelė.

Fasadas yra vienas labiausiai veikiamų pastato paviršių, kaip ir stogas. Drėgmė, karštis, šaltis, UV spinduliai daro poveikį fasado apdailos medžiagoms. Naudojamos medžiagos turi būti atsparios aplinkos poveikiui, tad šiuo statybos etapu rekomenduojama netaupyti. Pasirinkus ekonomišką sprendimą, jis bėgant metams gali stipriai išbrangti.

Mūrinio namo fasadas gali būti vėdinamas ar klijuojamas (tinkuojamas). Atlikus fasado šiltinimo darbus, montuojama fasado apdaila.

Tinkamai įrengti santechnikos sistemą reikia puikiai išmanyti šią sritį. Prastai atliktas darbas gali atsiliepti didelėmis išlaidomis pradėjus eksploatuoti namą.

Santechnikos sistemą sudaro: vandentiekis, kanalizacija ir šildymas. Atliekant pamatų ir sienų statymo darbus, reikia sumontuoti vandentiekio įvadus bei kanalizacijos sistemą. Vidaus projektavimo metu reikia tiksliai nusimatyti, kuriose vietose turi stovėti santechnikos prietaisai, nes juos paslinkti atlikus statybos darbus labai sunku.

Šildymo sistemos montavimas ir tinkamų įrengimų parinkimas reikalauja specialių žinių. Tinkamai išsirinkti šildymo įrenginį (Oras-oras, oras-vanduo ir kt.) rekomenduojame konsultuotis su specialistais, nes tai brangus įrenginys ir netinkamai parinktas įrenginys gali sąlygoti dideles išlaidas.

Priklausomai nuo šildymo sistemos tipo, montuojami radiatoriai ar ortakiai. A+ namo statyboje dažniausiai naudojami oras-oras ar oras-vanduo rekuperacinės sistemos.

Elektros instaliacija yra viena kritinių sistemų name. Ji užtikrina visų kitų sistemų veikimą. Dar pradinėje statybos stadijoje reikia įvertinti kokia elektros galia yra reikalinga pastatui. Tai atlikti galima susumavus visus planuojamus prie elektros prijungti prietaisus bei pritaikius galios koeficientą, kadangi visi prietaisai vienu metu nebus pajungti. Tai atlikti verta dar projektavimo stadijoje. Taip pat, rekomenduojama prieš pradedant statybas užsakyti ESO prijungimo sąlygas ir taip užsitikrinti reikiamą galią iš tinklo.

Elektros instaliacijos tinklą sudaro kabelių tinklas, instaliaciniai prietaisai bei automatiniai jungikliai. Tinkamai parinkti kabeliai yra atvedami iki lizdų ir jungiklių vietų. Paskirstymo skyde kabeliai prijungiami prie apsaugos prietaisų (automatinių jungiklių, kiritiklių, srovės nuotėkių relių).

Priklausomai nuo planuojamo apšvietimo, kabelių tinklas taip pat išvedžiojamas pastato viduje ir lauke. Šviestuvų montavimas dažniausiai atliekamas kai sienos ir lubos jau būna nudažytos, tad labai svarbu tinkamai privesti kabelius iki reikiamų vietų.

Prie elektros instaliacijos priskiriama ir žaibosauga. Žaibosauga būna aktyvinė ir pasyvinė. Dažniausiai privačiuose namuose yra montuojama pasyvinė žaibosauga, kadangi ji yra pigesnė. Aktyvinė dažniausiai naudojama didesniuose pastatuose ir ji apima gerokai didesnį saugomą plotą. Atlikus žaibosaugos montavimo darbus, būtina atlikti įžeminimo matavimo darbus

Atlikus visus elektros instaliacijos darbus yra privaloma atlikti varžų matavimus. Taip įsitikinama, kad tinklas yra saugus ir juo galima naudotis.

Po išvedžiotų elektros kabelių bei nuotekų vamzdynų, galima ruošti pagrindą grindims. Daroma grunto sutankinimas bei „juodkrindžių“ išliejimas. Tuomet dedamas šiltinimo sluoksnis, bei vandentiekis, šildomos grindys. Svarbu nepamiršti kompensacinės juostos palei sienas. Paskutinis etapas, grindų betonavimas.

Apsaugos sistema jau nebėra prabangos sistema, o jau tiesiog būtinybė. Apsaugos sistemai priskiriama: apsauginė ir gaisro signalizacija, vaizdo stebėjimo sistema, domofonas ir kita.

Apsaugos sistemos montavimas prasideda kai yra tik mūrinės sienos. Kabeliai yra paklojami iki tam tikrų vietų, kuriose montuojami prietaisai. Atlikus kabeliavimo darbus, sienos yra nutinkuojamos. Visi kabeliai nuo prietaisų yra suvedami į vieną vietą, kurioje montuojama centralė ar vaizdo stebėjimo sistemos įrašymo įrenginys. Prietaisų, vaizdo kamerų ar apsaugos jutiklių, montavimo vietos yra parenkamos pagal reikiamas saugoti zonas. Apsauginiai judesio jutikliai ir stiklo dūžio jutikliai yra montuojami patalpose, kuriose yra durys ir/ar langai. Ant išorinių durų bei langų yra montuojami magnetiniai kontaktai, kurie indikuoja ar durys ir/ar langas atidaryti. Vaizdo kameros individualiuose namuose dažniausiai montuojami ant pastato kampų ir taip stebima teritorija.

Atlikus apdailos darbus ir atlikus dažymą, tada yra sumontuojami prietaisai, kartu su kitais elektros prietaisais.

Kai visi kabeliavimo, vamzdžių vedžiojimo ir kitų komunikacijų montavimo darbai baigti, galima pradėti tinkavimo darbus. Tinkavimo būdų yra keletas: šlapioji ir sausoji. Tinkamą technikos parinkimą gali atlikti specialistas, kuris nustatys kuris būdas jūsų namui tinka geriausiai.

Visi tinkavimo darbai prasideda nuo pagrindo paruošimo. Paviršius, ant kurio planuojama dėti tinką, turi būti švarus ir sausas. Jei nesilaikoma šių reikalavimų, gali būti, kad pastato eksploatavimo eigoje tinkas gali atsikabinti nuo paviršiaus.

Tinkavimas gali būti atliekamas rankiniu būdu ar naujant specialius agregatus, kurie purškia tinką.

Svarbu išsirinkti duris atitinkančią statomo namo energetinio naudingumo klasę. Jas užsakyti reikėtų anksčiau, kadangi gamyba gali trukti 2-3 mėn. Įstačius duris ir sutvarkius fasado ir vidinių sienų angokraščius, galima planuoti sandarumo testą. Durų montavimas.

Namo sandarumo testą verta atlikti du kartus, namo statybos eigoje:

• Pirmą testą rekomenduojama atlikti kai: pastato sienos iš vidaus yra ištinkuotos, užsandarintas stogas, sandariai sumontuotos durys ir langai, bet nėra atlikti gipso lubų montavimo darbai. Šiuo statybos etapu galima nesunkiai aptikti nesandarias vietas ir tolimesniais statybos etapais tai ištaisyti.
• Antras sandarumo testas atliekamas, kai yra baigti visi statybos darbai (ty 100 proc. namo baigtumas).

Atlikus tinkavimo darbus ar norint išlyginti kitus paviršius yra naudojamas glaistas. Glaistas yra specialus mišinys, kuris paslepia duobes, griovelius ir kitus defektus. Glaisto sluoksnis dažniausiai būna 1-3mm, bet gali būti ir daugiau jei siena turi didesnių nelygumų.

Glaistymas atliekamas mentele. Dažnu atveju naudojamas ir volelis, kuriuo ištepama siena ir ji yra išlyginama mentelės pagalba. Patyrę meistrai žino, kad glaistyti reikia 3-4 sluoksniais, kad pasiekti geriausią rezultatą. Glaistymas pradedamas nuo viršaus į apačią. Siūles glaistyti rekomenduojama naudojant specialią juostelę. Ji reikalinga norint išvengti skilinėjimo

Nuglaisčius sienas vis vien būna tam tikrų nelygumų. Juos panaikinti galima specialia trynimo kempine.

Kai atlikti visi glaistymo darbai ir sienos jau lygios, galima imtis dažymo darbų. Dažyti paviršius reikia pradėti nuo lubų ir taip leistis į apačią. Rekomenduojama apsaugoti grindis bei kitus nedažomus paviršius, nes dažų lašus bus sunku išvalyti atlikus darbus. Būtina naudoti ir lipnias juostas, jei norite, kad dažomi paviršiai turėtų aiškias ir tvarkingas linijas.

Dažymui naudojama vonelė ir didesniems plotams skirtas volelis. Sunkiai prieinamiems kampams gali būti naudojamas ir teptukas.

Dažoma dažniausiai 2-3 kartus, kol dažai gerai padengia dažomą paviršių.

Atlikus visus dažymo darbus, galima sumontuoti durų varčias ir apvadus. Žinoma, prieš tai ankstesniuose etapuose būtina sumontuoti durų staktas, kad būtų kur įmontuoti duris. Durų montavimas reikalauja didelio kruopštumo ir patirties. Rekomenduojame šiam darbui samdyti patikimą specialistą.

Gerbūvio darbai dažniausiai atliekami lygiagrečiai vidaus apdailos darbams arba atliekami pačioje pabaigoje. Svarbu tinkamai paruošti ir sutrombuoti gruntą, kuriame bus sėjama veja ar gėlynai. Būtina šį darbą atlikti atsakingai, nes nesutrombavus žemė sukris ir vietoje lygios pievos, turėsite duobėtą pievą.

Šiuo etapu dažniausiai taip pat klojamos trinkelės ir atliekami tvoros montavimo darbai. Kaip ir atliekant vejos paruošimą, taip pat svarbu gerai paruošti pagrindus ir trinkelių bei kitų pagrindų montavimui.

Atlikus visus statybos darbus reikia atlikti pridavimo procedūras. Šiam etapui rekomenduojame samdytis specialistą.